Liberalo tribūna (by PiEi)

liberalios Lietuvos vizija

"Snoro" kelionė į dugną 0

by


2011-11-17

Ekonomika


Antradienį “Lietuvos Ryte” pasirodė Lietuvos valdžios sąmokslą prieš lietuviškus bankus neva demaskuojantis straipsnis, kuris skelbė, kad ruošiamas išpuolis prieš banką “Snoras”. “Išpuolio” sulaukėme. Trečiadienį vyriausybė pasiryžo šį banką nacionalizuoti. Tačiau, kas šioje istorijoje teisus, o kas ne?

I. Nukentėjusieji

Šioje istorijoje labiausiai nukentėjo “Snoro” indėlininkai, žmonės besinaudojantys šio banko mokėjimo kortelėmis, verslininkai laikantys įmonės pinigus jame. Banko veikla sustabdyta, todėl dalis šalies gyventojų ir verslų gali patirti gan didelių nepatogumų negalėdami disponuoti lėšomis saugomomis “Snore”.

“Snoro” nacionalizacija įnešė panikos į Lietuvos bankų sektorių, tačiau ta panika vargu ar pasklido tarp pačių bankininkų, kaip nors alsilieps mūsų įvaizdžiui ar stipriai paveiks akcijų biržą.

II. “Snoro” reputacija

Banko “Snoras” vadovų ambicijos per visą šio banko gyvavimo istorija buvo didelės. “Snoras” turi neįtikėtinai didelį padalinių tinklą visoje šalyje. Jis yra lengvai pasiekiamas ir patogus klientams, bankas pasižymėjo ir kur kas didesnėmis indėlių palūkanų normomis nei jo konkurentai, bei ne ką mažesniais siekiais, tarp kurių bandymas prasiskverbti į D.Britanijos rinką.

Tačiau toks veržlumas negalėjo užmaskuoti, kad banko veiklai diriguoja vos du akcininkai, kartu valdantys per 90% banko akcijų. Didesnysis jų, Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas, siejamas su Rusijos valdžia ir turi gan avantiūristiško oligarcho reputaciją.

Vyriausybės ir Lietuvos Banko paaiškinimai, kad “Snoras” galimai vykdė neteisėtus veiksmus (iš banko dingo per 1 mlrd. Lt) bei kėlė pavojų indėlininkų turto saugumui šiuo atveju atrodo kur kas realistiškesni už pačio banko vadovybės ir “Lietuvos Ryto” (kurio daugiau nei trečdalį akcijų valdo “Snoras”) bandymus “Snoro” nacionalizavimą susieti su Skandinavijos bankų nežabotu apetitu.

III. “Lietuvos Rytas”

Dienraštis “Lietuvos Rytas” pastaruoju metu praleidžia progą po progos apginti savo, kaip objektyvaus ir skaidraus leidinio reputaciją. Pastaruoju metu į skandalą po skandalo įsiveliantis laikraštis (netikras R.Valatkos pagrobimas, gan skandalingas R.Valatkos atleidimas ir t.t.) banko “Snoras” valdymą perėmus valstybei tapo dalinai valstybiniu. Trečdalis dienraščio akcijų dabar priklauso valstybei.

“Lietuvos Rytas” “Snoro” nacionalizavimo istorijoje suvaidino įdomų vaidmenį, kuris tik įtvirtino jo, kaip neskaidraus ir nepatikimo leidinio reputaciją. Laikraštis nei nusišalino nuo vieno stambiausių savo akcininkų nesekmės istorijos komentavimo, nei bandė istoriją nušviesti objektyviai. Dienraštis atvirai stojo ginti “Snoro” vadovų ir savininkų, net nedeklaravęs, kad yra viena iš suinteresuotų istorijos pusių.

Antradienį paskelbtas anoniminis straipsnis pažėrė kalnus įtarimų šalies teisėsaugos institucijoms, prezidentūrai ir Lietuvos bankui, kuriuos apkaltino bandymu sužlugdyti lietuviškus bankus. Ketvirtadienį pasirodė dar viena straipsnis teisinantis “Snoro” vadovus bei teigiantis, kad vyriausybei bei kitoms institucijoms pavyko susidoroti su neva lietuviško kapitalo banku, kuris neva kėlė grėsmę Skandinavijos bankų monopolijai šalyje.

IV. Vyriausybės ir kitų valdžios institucijų žingsniai

“Snoro” banko nacionalizavimas buvo netikėtas ir nelauktas žingsnis, kuris sukėlė nemažų problemų jo indėlininkams ir verslui besinaudojančiam banko paslaugomis. Deja, jeigu banko situacija iš tikrųjų yra tokia prasta, kaip teigiama, vargu ar institucijos galėjo delsti ilgiau. Operacijos slaptumas taip pat yra pateisinamas, kaip ir ateityje įsigaliosiantys vienokie ar kitokie apribojimai pinigų judėjimui iš nacionalizuoto “Snoro” banko.

Vyriausybė ir kitos šiuose įvykiuose dalyvavusios valstybės institucijos išlaikė komunikacijos su visuomene egzaminą ir sugebėjo operatyviai pateikti pakankamai išsamią informaciją apie vykstančius procesus. Tai suteikia vilties, kad Lietuvos valstybė žengia septynmylius žingsnius skaidrumo ir profesionalumo kryptimi.

V. Vietoj išvadų

“Snorui” įgalinus finansines operacijas indėlininkai gali suskubti atsiimti savo indėlius ir perkelti savo lėšas į kitus bankus ar kojines, todėl natūralu, kad bus taikomi tam tikri apribojimai finansinėms operacijoms. Vargu ar artimiausiu bus galima laisvai disponuoti visais “Snoro” banke laikomais pinigais, nes kol kas įsivaizduojama tik viena pinigų judėjimo kryptis – iš banko “Snoras”, kuri gali baigtis tik bankrotu. Tai turėtų didelių neigiamų pasekmių Lietuvos finansų sistemai, valstybės biudžetui ir patiems banko indėlininkams. Indėlių draudimo fonde yra sukaupta per 1,5 mlrd. Lt, tuo tarpu “Snore” yra laikoma per 4 mlrd. Lt indėlių.

Kol kas tenka laukti ir stebėti, kaip klostysis situacija. Nuostolių bus patirta, tačiau katastrofiškų padarinių Lietuvai ši istorija neturės. Galbūt ji net parodys, kad mūsų institucijos sugeba ryžtingai tvarkytis su rimtais iššūkiais.