Liberalo tribūna (by PiEi)

liberalios Lietuvos vizija

Lietuviški mokesčiai: 90% pajamų iš 1/3 mokesčių 6

by


2013-04-11

Ekonomika

Mokesčių surinkimas pagal mokesčio rūšį 2012.

Peržvelgiau finansų ministerijos skelbiamą informaciją apie lietuviškus mokesčius ir jų proporcijas valstybės biudžete.

Iš mokesčių gaunamos pajamos 2012-ųjų biudžete, be ES paramos, sudarė beveik 18 iš 21 mlrd.Lt. T.y. ~90% pajamų. Na, o iš tų beveik 90% pajamų iš mokesčių, 93,8% buvo surinkta vos iš 4 mokesčių: PVM (46,6%), GPM (21,4%), akcizų (17,8%) ir pelno mokesčio (8%). Likę mokesčiai nė nesudarė 8% surinktų iš mažiausios didžiosios ketveriukės dalies – pelno mokesčio. Nepaisant to, juos administruoti kainuoja: tenka samdyti tarnautojus, juos aprūpinti darbo vietomis, o verslininkams ir gyventojams – gaišti laiką gilinantis į mokėjimo subtilybes ir, galiausiai, atverti savo pinigines tam, kad šie mokesčiai nukeliautų į vos 6,2% sudarančią dalį mokestinių įplaukų.

Tarp 6,2% patenka žemės, nekilnojamo turto, transporto priemonių, azartinių lošimų, paveldėjimo, taršos ir kiti mokesčiai. Kai kurie jų yra vertybiniai, kiti lyg ir bando atlikti vienokią ar kitokią funkciją (užterštumo reguliavimas), dar vieni, tiek dėl savo paskirties, tiek dėl itin menko dydžio, iš vis sunkiai suprantami (paveldėjimo mokestis, 0,02% mokestinių pajamų).

Matydami tokį grafiką prieš akis, galime pamodeliuoti kaip galėtume kreipti mokesčių sistemą siekdami vienų ar kitų politinių ar ekonominių tikslų. Kiekvienas mokestis veikia rinką, valstybės ekonomiką ir gyventojų, verslo, užsienio investuotojų elgesį.

Mokesčių poveikiai ekonomikai

Geriausias to pavyzdys – akcizai. Į rytus nuo Lietuvos esančiose, ne Europos Sąjungai priklausančiose, rinkose akcizinės prekės yra gerokai pigesnės, todėl akcizų kėlimas skatina kontrabandą, kuri maitina nusikalstamas grupuotes, skatina korupciją (ypač pasienio pareigūnų) ir mažina akcizo surinkimą. Tačiau politikų tarpe nuolatos atsiranda tokių, kurie vardan blaivybės arba kitų neva aukštų tikslų vis ragina didinti akcizus, tuo pačiu augindami juodąją rinką, kuri degalų ir rūkalų kategorijoje jau ir taip yra itin didelė.

Užsienio investuotojams aktualiausi mokesčiai yra pelno, pajamų ir socialinio draudimo (šiame grafike pastarasis neatsispindi, nes SoDra yra atskira respublika. Kartu su pajamų mokesčių tai padeda įvertinti kokias išlaidas investuotojas patirs samdydamas darbuotojus), žemės ir nekilnojamo turto (NT) mokesčiai. Be abejonės, verslo aplinka (ne tik mokestinė, bet ir biurokratinių reikalavimų verslui gausa, mokesčių sistemos stabilumas ir kt.) taip pat užima gan aukštą vietą priimant sprendimą investuoti šalyje.

Vietoj ‘n’ – 5-6 mokesčiai

The Economist nuolat agituoja už vartojimo mokesčių didinimą ir pajamų mokesčio mažinimą. Britų savaitraštis taip pat ragina kurti racionalią taršos mokečio (carbon tax) mokestinę bazę. Manau, kad tarp taršos mokesčių galima įtraukti ir automobilių mokestį (kol kas aplinką jie teršia). Papildomų mokesčių automobiliams įvedimas neatrodo labai neapgalvotas ir nesavalaikis žingsnis. Ypač turint galvoje, kad 2l dyzeliniu varikliu ginkluotas Opel’is du žmones iš Kauno į Vilnių ir atgal gali suvežioti pigiau nei bet kuri kita viešojo tarpmiestinio transporto priemonė. Štai į PVM didinimo perspektyvas lietuviškam mokesčių pyrage jau žiūrėčiau skeptiškai (nors ir ne ekonomisto ar finansų eksperto akimis). Šis mokestis jau ir taip sudaro milžinišką dalį pajamų. O priklausomybės nuo vienos srities mokesčio stiprinimas yra ydinga mokesčių politikos kryptis.

Manau, kad siektinas rezultatas turėtų būti 5-6 skirtingi mokesčiai, kievienas jų sudarantis 10-30% biudžeto įplaukų. Šitaip diversifikuotume šalies pajamas, atsisakytume mažiausiai pusės administruojamų mokesčių, sumažintume valstybės aparatą ir išlaikytume panašias biudžeto pajamas. Kokie tie mokesčiai turėtų būti?

Logiška būtų išlaikyti PVM, mažinti gyventojų pajamų mokestį (mažėjantis GPM mažinas savivaldos biudžetus į kuriuos jis sukrenta, tačiau taip pat mažina verslininkų išlaidas samdant darbuotojus, t.y. mažina nedarbą), palaipsniui kelti nekilnojamo turto ir žemės mokesčio dalį (šie mokesčiai taip pat krenta į savivaldybių biudžetus, tad jų palaipsnis didinimas, o gal net ir suteikimas galimybės savivaldybėms pačioms reguliuoti jų dydį ir taip tarpusavyje konkuruoti, leistų kompensuoti GPM netektį. Nesu tikras dėl šio mokesčio kaitos įtakos verslui, tačiau juk tam ir dalinuosi šiuo įrašu, kad sukelčiau diskusiją.). Žemės ir NT mokesčiai (kodėl jie ne vienas mokestis?) taip pat yra tokie, nuo kurių lengvai nepabėgsi, jeigu jų aprašymuose nebus palikta spragų. Išlaikyti reiktų ir akcizus bei pelno mokestį. Na, dar lieka taršos mokestis (įskaitant ir automobilių vienokį ar kitokį apmokestinimą).

Diskusija?

Savo pasiūlymus stengiausi išlaikyti kiek įmanoma mažiau radikalius. Mokesčių surinkimą apskritai galime drastiškai mažinti atsisakydami devynių galybių valdžios f-jų, kurias iš tų mokesčių finansuojam. Bet kokiu atveju, nesu finansų ir mokesčių politikos ekspertas, čia jau Ingridos Šimonytės vandenys. Manau, kad pateikta statistika padės viešojoje erdvėje suvokti iš ko Lietuva gauna pajamas.


Comments

  1. GPM pats savaime nėra problema – jis yra pakankamai konkurencingas ES. Problema, kad jis aplipęs kitais, tiksliniais mokesčiais – PSD, Sodra, etc. O pačių mokesčių turėtų būti mažiau.

  2. Taip, is tiesu, mokesciai Lietuvoje nera idealus. Taciau iskyla klausimas, kiek reiktu padidinti NT mokesti, kad atsverti pvz GPM mazinima? Kuri politine partija stos i kova pries pensinnkus gyvenancius 2-3 kambariu bute miesto centre (kai jime s reiks isaiskinti, jog pensijos didinamos nebus, o stai uz buta teks sumoketi x tusktanciu per metus..)? Ir ar nesigaus taip, kad mazindami GPM – nesurinksime NT mokesciu? Teorijoje – pilnai sutinku, su ideja, nes GPM tendencialiai didina nedarba, jo mazinimas, tendencialiai didina ilgalaiki bedarbiu gretu retejima, taciau kai sausa teorija susiduria su politine realybe… gaunasi…
    Del PVM nepuolu komentuoti, suprantama, tai yra cikliskai sensibilus mokestis, bet dalis sios problemos sprendimo butu valstybes deficita paversti perteklium…. bet cia vel – teorija ir politine praktika…..

    • NT ir žemės mokesčiai yra neišvystyti. Kai už žemę mieste aplink gyvenamą namą tenka sumokėti vos 100 Lt per metus, neatrodo, kad šis mokestis yra išnaudojamas. Tas pats su NT. Jį berods moka tik juridiniai asmenys.

  3. Dėl akcizų, tai nemanau jog jie yra per dideli. Pvz alus yra pigesnis už pieną Lietuvoje, o ko gyventojams labiau reikia? kuro akcizas yra dyzkuriui minimalus, kokį leidžia ES, o benzino pakankamai nedidelis, na nebent nuspręsti jog to mokesčio per daug surenkama ir kelius galime ir be to mokesčio suremontuoti, gyventojai jau bijo mašinomis važinėti tuščios gatvės ir pan.. Dėl taršos mokesčio manau jis yra protingas (kokį siūlo ES taip pat), nes tai savotiškas žalios energetikos skatinimas, automobilio tarša yra apmokestinama per kuro mokestį. PVM yra per didelis, nes jis buvo didinamas norint suvaldyti kylantį poreikį skolintis ir tikėtina jog PVM bus sumažintas kuomet bus labiau subalansuotas biudžetas. GPM nemanau jog yra labai didelis ir netgi jo sumažinimas krizės pradžioje yra abejotinas veiksmas. Jog GPM mokestis nepaveiktų smulkių įmonių ir mažai uždirbančių žmonių yra įvestas NPD, kuris tikiuosi bus dar padidintas. Turto mokesčius reikėtų kelti, pvz nekilnojamam turtui įvesti bent 0,05-0,1 procento mokestį į metus, jeigu netaikyti progresijos. Prabangių mašinų apmokestinimą galbūt galima būtų daryti per kasko draudimą, pridedant procentą.

    • Taigi mintis tokia – su mokesčių sistema Lietuvoje yra viskas čiki?

    • Sodros mokestį reformuočiau, bet čia manau atskiras klausimas :) Turto mokestis taip pat manau nėra pakankamas. Dėl mokesčių iš kurių mažai surenkama tai reik atskirai žiūrėti kokie jų privalumai ir koki trūkumai, gal ir galima ką likviduoti, bet nėra taip jau viskas likvidu.