Liberalo tribūna (by PiEi)

liberalios Lietuvos vizija

Konservatoriai vėl renka A.Kubiliu pirmininku 0

by


2013-03-20

Lietuvos politika

Andrius Kubilius (nuot. iš A.Kubiliaus profilio Facebook)

Neketinu savo įžvalgomis lygiuotis į R.Valatką ar V.Laučių, tačiau Facebook’e pamatęs R.Juknevičienės padėką A.Kubiliui už tai, kad šis ir vėl imasi tokios sunkios naštos – vadovauti konservatorių partijai, negalėjau nepakomentuoti.

A.Kubiliaus pirmininku neperrinkčiau dėl daugelio priežasčių: A.Kubilius partijos lyderiu perrenkamas jau dešimtmetį, jo vadovaujami konservatoriai pralaimėjo paskutinius Seimo rinkimus, o pačio lyderio reitingai senokai pramušė dugną, ir jo charizma bei reputacija greičiau galima ne pritraukti, bet atstumti rinkėją. Neabejoju, kad nors skyriuose šis politikas turi nemažą palaikymą, bet tarp konservatorių elektorato jo pozicijos – silpnokos. Galimybė į konservatorių rėmėjų gretas pritraukti kitų partijų rinkėjus ar neapsisprendusius yra vos ne nulinė.

Taigi kodėl būdami opozicijoje konservatoriai lyg stengiasi užsikasti duobėje, kurioje atsidūrė po 2012-ųjų Seimo rinkimų? Aišku, kai peržvelgi kandidatų sąrašą, partijai geresnių perspektyvų brėžti nepavyktų. Nei V.Landsbergis nei L.Andrikienė, ar juolabiau V.Stundys tikrai nepanašūs į žmones, kurie galėtų vesti konservatorius į bet kokias pergales.

Mano simpatijos dešiniąjai politinio spektro pusei vargu ar yra paslaptis. Na, o konservatorių bandymas persišauti sau kojas, liberalams gal ir galėtų atnešti šiek tiek naudos, tačiau vargu ar keliolika procentų konservatorių elektorato padėtų jiems (turėčiau sakyti ‘mums’, nes pats esu liberalų sąjūdžio narys) per ateinančius Seimo rinkimus iškovoti pakankamai mandatų ir formuoti vyriausybę.

Taigi, ar nuo 2003 vadovavęs konservatoriams, A.Kubilius iš ties yra partijos vadovas, kuris nuskandins Tėvynės sąjungą? Visų pirma atkreipkime dėmesį į tai, kad per ateinančius 2 metus (o tiek trunka partijos pirmininko kadencija) nebus Seimo rinkimų (na, nebent priešlaikiniai). Tuo tarpu Europarlamento, Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimuose partijų primininkai nevaidina reikšmingiausių vaidmenų. Galų gale net ir patys rinkimai Lietuvos mastu neturi tiek daug reikšmės kaip Seimo. A.Kubiliaus reputacija šiame kontekste vargu ar turės lemiamą reikšmę.

Vertinant A.Kubiliaus kandidatūrą į Tėvynės sąjungos pirmininko vietą, tenka sugrįžti prie lyg ir ne esminių XV ministrų kabineto niuansų. Vargu ar kas norėtų ginčytis, kad pagrindinė vyriausybės ašis buvo Finansų ir Ūkio ministerijos. Taip, Energetikos ministerija taip pat buvo svarbi, tačiau A.Kubiliaus vyriausybės vienas iš pagrindinių uždavinių buvo būtent ekonominio nuosmukio suvaldymas. Tiek finansų, tiek Ūkio ministerijoms vadovavo teko didžiausias krūvis šiame darbe, o joms tuo metu vadovavo jauni politikai (nesuklysime juos pavadinę ir specialistais): Ingrida Šimonytė, +Dainius Kreivys ir jį, nelabai maloniomis aplinkybėmis, pakeitęs +Rimantas Žylius. Tėvynės sąjungos kuruojamose ministerijose į akis krito ir sąlyginai jaunas viceministrų korupusas, taip pat – patarėjai.
Nelaikyčiau to atsitiktinumu. Tai veikiau A.Kubiliaus komandos nuopelnas.

Per ketverius metus šie žmonės nors ir gavo galimybę pasirodyti prieš Lietuvą, tačiau iki partijos lyderių neiškilo. Tad konservatorių viršūnėje dabar tebeturime A.Kubilių, I.Degutienę ir V.Landsbergį. Pastarajam reikšti ambicijas laikas jau senokai praėjęs. Tuo tarpu, I.Degutienė pati pasitraukė iš rinkimų kovos. Likę du kandidatai, didelių šansų laimėti partijos pirmininko nominaciją neturi. Nemanau, kad per drąsu prognozuoti, kad ši 2 metų kadencija partijos pirmininko poste A.Kubiliui bus paskutinė. Per ją matysime vis mažiau partijos pirmininko ir vis daugiau naujų, jaunų veidų.

Viliuosi, kad antrą dešimtmetį politikoje šmėžavę konservatorių lyderiai pamažu bus pakeisti naujais veidais. Lietuvai reikia savojo D.Cameron. A.Kubilius gali atverti kelią tokiems žmonėms. Jo politinė karjera, kaip partijos lyderio – baigiasi. Kažin ar kadanors jis galės pergalingai atvesti konservatorius į Seimą. Krizinis premjeras dabar tegali leisti į partijos viršūnę iškilti naujam, jaunam, charizmatiškam lyderiui, kuriam teks remtis ne tik tradiciniais konservatorių rinkėjais, tačiau savo charizma (ir tikriausiai tik ja) bandyti pasiglemžti kitų charizmatiškų politikų rinkėjus.

Vote Kubilius. Nebent norite dešimtmečio I.Degutienės.